Moksliniai straipsniai
Jono Vaidelio dendrologinės kolekcijos augalų sortimento įvertinimas sistematiniu ir dekoratyvumo aspektais
Straipsnio pavadinimas:
Straipsnio autorius:
Tadas Vaidelys
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas
Leidinio tipas: mokslo darbai
Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras
ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)
Metai (tomas) numeris: 2011 (2) 7
Anotacija:
Dendrologinės kolekcijos statusą turinčių dekoratyviųjų augalų kolekcijų nuolatiniai tyrimai (monitoringas) turi išliekamąją mokslinę vertę, įvertinant introdukuotų sumedėjusių augalų būklę, kartu ir aklimatizacijos ribas, dekoratyvines savybes ir pritaikymo želdynuose galimybes. Jų tyrimai tiesiogiai įtakoja Lietuvos sumedėjusių augalų sortimento formavimą. J. Vaidelio sodybai dendrologinės kolekcijos vardas buvo suteiktas 2000 metais. Sodybos dendroflora sistematiniu ir augalų būklės aspektais tirta 1995 (Lietuvos dendrologų draugija). Tačiau dendrologinė kolekcija nebuvo įvertinta dekoratyvumo aspektu.
Pilna bibliografinė nuoroda:
VAIDELYS, Tadas. Jono Vaidelio dendrologinės kolekcijos augalų sortimento įvertinimas sistematiniu ir dekoratyvumo aspektais. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 100-106. ISSN 2029-1906.
Raktiniai žodžiai:
dendrologinė kolekcija, augalų sortimentas, dekoratyvinės savybės
Tado Ivanausko dendrologinės kolekcijos sistematinė ir būklės analizė
Straipsnio pavadinimas:
Straipsnio autorius:
Tadas Vaidelys
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas
Leidinio tipas: mokslo darbai
Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras
ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)
Metai (tomas) numeris: 2012 (3) 8
Anotacija:
Dendrologinių kolekcijų būklės įvertinimas atspindi tam tikro laikotarpio sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos lygį, fiksuoja esamą sortimentą ir turi išliekamąją vertę. Nuolatiniai tyrimai ne tik padeda įvertinti sumedėjusių augalų būklę ir aklimatizacijos perspektyvas, bet ir jų pritaikymo želdynuose galimybes. Prof. Tado Ivanausko dendrologinė kolekcija buvo tirta įvertinta dendrologų L. Januškevičiaus ir V. Baronienės. Kolekcijos augalai buvo aprašyti A. ir M. Navasaičių publikacijose. Tačiau detalesni sistematiniai ir būklės tyrimai nebuvo atlikti. 2011 m. inventorizavome prof. T. Ivanausko istorinę dendrologinę kolekcija ir įvertinome tiek jos rūšinę sudėtį, tiek būklę.
Raktiniai žodžiai:
augalų būklės analizė, dendrologinė kolekcija, aklimatizacija, augalų rūšinė sudėtis
Pilna bibliografinė nuoroda:
VAIDELYS, Tadas. Tado Ivanausko dendrologinės kolekcijos sistematinė ir būklės analizė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p. 104-110. ISSN 2029-1906.
Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sėjinukų augimo ir vystymosi palyginamieji tyrimai
Straipsnio pavadinimas:
Straipsnio autorius:
Tadas Vaidelys
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas
Leidinio tipas: mokslo darbai
Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras
ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)
Metai (tomas) numeris: 2014 (5) 10
Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.
Anotacija:
Riešutmedžiai yra vertingi augalai, nes jų mediena yra labai vertinama baldininkų, jų riešutai turi didelę maistinę vertę, jų lapai naudojami liaudies medicinoje. Sėkmingam riešutmedžių auginimui, Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, svarbu nustatyti augimo ir vystymosi skirtumus tarp atskirų riešutmedžių rūšių. Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių (pilkojo, juodojo, graikinio, mandžiūrinio ir širdžiavaisio) sėjinukų tyrimai vykdyti 2011–2013 metais. Nustatyta, kad geriausiai sudygo mandžiūriniai ir širdžiavaisiai riešutmedžiai, prastai dygo juodieji ir graikiniai riešutmedžiai. Pilkųjų riešutmedžių daigumas 60%. Didžiausią augimo į aukštį ir skersmenį prieaugį per dvejus metus pasiekė mandžiūrinių, širdžiavaisių ir pilkųjų riešutmedžių sėjinukai, mažiausią – graikinių ir juodųjų riešutmedžių sėjinukai.
Raktiniai žodžiai:
riešutmedžių rūšys, riešutmedžių daigumas, aukščio ir skersmens prieaugis
Pilna bibliografinė nuoroda:
VAIDELYS, Tadas. Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sėjinukų augimo ir vystymosi palyginamieji tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 213-219. ISSN 2029-1906.
Persodinimo įtakos Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sodinukams palyginamieji tyrimai
Straipsnio pavadinimas:
Straipsnio autorius:
Tadas Vaidelys
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas
Leidinio tipas: mokslo darbai
Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras
ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)
Metai (tomas) numeris: 2015 (6) 11
Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.
Anotacija:
Riešutmedžiai yra ypatingi augalai. Be didelę maistinę vertę turinčių riešutų, riešutmedžiai teikia labai vertingą medieną baldininkams. Sėkmingam riešutmedžių auginimui, Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, svarbu nustatyti augimo ir vystymosi skirtumus tarp atskirų riešutmedžių rūšių. Riešutmedžių sodinukų optimaliam augimui labai svarbu persodinimo amžius ir laikas. 2010–2014 metais atlikus, dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių tyrimus nustatyta, kad greitai augančius (mandžiūrinį ir širdžiavaisį) riešutmedžius atviromis šaknimis vertėtų persodinti 1–2 metų amžiaus, lėčiau augančius (pilkajį, juodajį ir graikinį) riešutmedžius – 2–3 metų amžiaus. Tokiame amžiuje persodinti augalai patiria mažiausią stresą – jų augimas į aukštį ir skersmenį mažiausiai įtakojamas. Per vėlus greitai augančių riešutmedžių persodinimas, skatina didesnį šoninių ūglių augimą, kas vėliau brangina jų priežiūrą bei mažina medienos vertę.
Raktiniai žodžiai:
riešutmedžių rūšys, persodinimas atviromis šaknimis, aukščio ir skersmens prieaugis
Pilna bibliografinė nuoroda:
VAIDELYS, Tadas. Persodinimo įtakos Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sodinukams palyginamieji tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p. 125-131. ISSN 2029-1906.
Kompiuterinių programų, skirtų sumedėjusių augalų lapų morfologinių požymių įvertinimui, palyginamasis tyrimas
Straipsnio pavadinimas:
Straipsnio autorius:
Tadas Vaidelys
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas
Leidinio tipas: mokslo darbai
Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras
ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)
Metai (tomas) numeris: 2015 (6) 11
Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.
Anotacija:
Kompiuterinės programos turi didelę reikšmę sumedėjusių augalų moksliniuose tyrimuose, nes pagreitina ir palengvina duomenų rinkimą ir analizę. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausią medžių lapų morfologinių požymių nustatymo tyrimams programą. Tyrimui buvo naudotos atsitiktinai pasirinktos keturios kompiuterinės programos: Black Spot, Compu Eye, ImageJ ir Lamina, kuriomis nustatytas keturių medžių rūšių: paprastojo ąžuolo (Quercus robur), karpotojo beržo (Betula pendula), paprastojo klevo (Acer platanoides), mažalapės liepos (Tilia cordata) lapų (surinktų rudenį) paviršiaus plotai. Tyrimas parodė, kad universalių programų nėra – vienos programos pateikdavo geresnius rezultatus su vienomis medžių rūšimis, kitos su kitomis medžių rūšimis. Nustatant paprastojo ąžuolo, karpotojo beržo ir mažalapės liepos lapų paviršiaus plotus, gauti panašūs rezultatai. Paprastojo klevo lapų ploto rezultatai labiausiai išsiskyrė.
Raktiniai žodžiai:
kompiuterinės programos, medžių lapų morfologiniai požymiai, medžio lapo plotas
Pilna bibliografinė nuoroda:
VAIDELYS, Tadas. Kompiuterinių programų, skirtų sumedėjusių augalų lapų morfologinių požymių įvertinimui, palyginamasis tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p. 132-138. ISSN 2029-1906.
Moksliniai straipsniai (bendradarbiaujant su kitų institucijų mokslininkais)
Istorinio Obelynės želdyno pietinės dalies būklė ir dendrologinės vertybės
Straipsnio pavadinimas:
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Žemės ūkio mokslai
ISSN 1392-0200
eISSN 2424-4120
Numeris: T. 19 Nr. 2 (2012)
Indeksuojamas CAB Abstracts (www.cabi.org), Copernicus Journals Master List, Ulrich′s Web
Anotacija:
Straipsnyje apžvelgiama Obelynės želdyno pietinės dalies istorija, asmeninis Tado Ivanausko indėlis kuriant želdyną tarpukario Lietuvoje ir sovietiniu laiko tarpiu. Analizuojama parko raida ir būklė po profesoriaus T. Ivanausko mirties. Įvertinta dabartinė pietinės Obelynės želdyno dalis (praėjus 40 metų po parko įkūrėjo mirties), čia augančių sumedėjusių augalų sistematika, dendrometriniai duomenys. Nustatyta, kad pietinė Obelynės dalis išliko autentiškiausia, beveik tokia pati, kokią profesorius T. Ivanausko sukūrė. Inventorizavus šiandieninius pietinės dalies želdyno sumedėjusius augalus nustatyta, kad pušūnų parke auga 13 taksonų, magnolijūnų – 80 taksonų. Jie priklauso 25 šeimoms ir 52 gentims. Įvertinus sumedėjusių augalų būklę nustatyta, kad didžiausią dalį sudaro geros ir patenkinamos būklės sumedėję augalai, rasti 33 sausuoliai.
Raktiniai žodžiai:
dendroflora, taksonai, T. Ivanauskas, augalų būklė.
Pilna bibliografinė nuoroda:
Straigytė, Lina; ir Vaidelys, Tadas. Istorinio Obelynės želdyno pietinės dalies būklė ir dendrologinės vertybės. Žemės ūkio mokslai. T-19. Nr.2. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2012. p. 116-126. ISSN 1392-0200.
Vietinių medžių rūšių vegetacijos trukmė skirtinguose miesto želdynuose
Straipsnio pavadinimas:
Nuoroda į straipsnį:
Leidinys:
Žemės ūkio mokslai
ISSN 1392-0200
eISSN 2424-4120
Numeris: T. 24 Nr. 2 (2017)
Indeksuojamas CAB Abstracts (www.cabi.org), Copernicus Journals Master List, Ulrich′s Web
Anotacija:
Medžių rūšių vegetacijos periodo trukmės pokytis yra geras besikeičiančios aplinkos indikatorius, ypač miesto želdynuose. Tyrimo tikslas – nustatyti vietinių medžių rūšių vegetacijos trukmę skirtinguose miesto želdynuose. Medžių vegetacija stebėta 2013–2015 m. Kauno miesto želdynuose ir priemiesčio miškuose. Nustatyta, kad želdynų tipai mažiausią įtaką turėjo paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), o didžiausią – paprastojo klevo (Acer platanoides L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) ir karpotojo beržo (Betula pendula Roth) vegetacijos trukmei. Didžiausi vegetacijos trukmės skirtumai (paprastojo klevo 6–12 dienų, mažalapės liepos 10–15 dienų ir karpotojo beržo 5–9 dienos) tarp priemiesčio miškų ir plačių gatvių želdynų buvo statistiškai reikšmingi. Ilgiausiai aktyviai augo paprastieji ąžuolai priemiesčio miškuose 2013 m., trumpiausiai – mažalapės liepos gatvių želdynuose 2015 m. Paprastasis ąžuolas (įvertinant ilgą jo vegetacijos trukmę) yra tinkamiausia rūšis visų tipų miesto želdynuose. Mažalapė liepa yra mažiausiai tinkama miesto želdynams dėl rūšies savybės trumpiausiai vegetuoti ir didelio gatvės poveikio vegetacijos trukmei.
Raktiniai žodžiai:
priemiesčio miškai, paprastasis klevas, mažalapė liepa, karpotasis beržas, paprastasis ąžuolas, fenologija.
Pilna bibliografinė nuoroda:
Vaidelys, Tadas., Straigytė, Lina. 2017. Vietinių medžių rūšių vegetacijos trukmė skirtinguose miesto želdynuose. Žemės ūkio mokslai. T. 24. Nr. 2. P. 62-71.